antdaubis

añtdaubis sm. (1) Ms 1. skardis: Nusiūžė ežeras, kad añtdaubė[je] suūkštavau Šts. 2. daubos viršus, briauna, kraštutinė daubos viršaus linija: Karvė nuejo pačiu ántdaubiu Pln. Pas rugius ántdauby yr liepa Slnt.